liepinis — 4 liepìnis, ė adj. (2) liepte priliepiamas (apie virvę): Seniau buvo liepìniai šniūrai, o nūjau leistiniai (su mašina suleidžiami) Žeml. Su kobiniais dirbami – liepìniai [šniūrai] Žeml … Dictionary of the Lithuanian Language
įverti — įverti, į̃veria, įvėrė BŽ45 1. tr. Lp įdurti, įsmeigti: Invėrė peilį meitėliui ir papjovė Dg. Invėrė peilį, ir negyvėlis Drsk. Slenkstin adata inverta Nč. Pripuolė Zubrys ir invėrė [briedžio] kaklan stipriąją smeigeną V.Krėv. O tas veršis… … Dictionary of the Lithuanian Language
šniūras — ךniū̃ras (brus. шнyp, l. sznur, vok. Schnur) sm. (2) K, (4) Dv 1. SD1179, H174, R, MŽ422, N, M, L, Rtr, OZ56, NdŽ, DŽ, KŽ iš linų, kanapių pluošto nuvyta virvė: Susisuko šniū̃ras į garankštį J. Iš tų kanapių liūb šniūrùs, pančius vys, iš tų… … Dictionary of the Lithuanian Language
antvynioti — (ž.); I žr. užvynioti 1. | refl. tr., intr.: Dar ir autuką antsivynios [ant veltinių], ka nepapjautų [naginių] šniūrai tų tūbų Kl. Nu ir ans antsivyniojo, pavaikščiojo su tuo štuolu Trk. vynioti; antvynioti; apvynioti; atvynioti; įvynioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplubojimas — sm. (1) 1. → apluboti: Aš tik vienam aplubojimui meistrą samdžiau Ds. 2. lentgaliais ar kartimis apgrįstas ko viršus: Jurčius, užsirioglinęs ant reto aplubojimo, žvalgės rš. Ant aplubojimo viršu (viršaus) – grandis ir įkabinti šniūrai Šts.… … Dictionary of the Lithuanian Language
botagas — botãgas (brus. бaтoг) sm. (2) 1. R įnagis gyvuliams varyti, rimbas (virvelė; virvelė su kotu): Botãgas, vejamas iš kanapių arba linų, turi kilpą, dvi vielas, trečią paviją, mazgelius, papliaušką, esti sukrus ir išlaidus; norint botagą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdumti — 1 išdùmti, ìšdumia, išdūmė 1. tr. išpūsti: Kap užeina vėtra, tai kad išdumia pirkią – an pečiaus kailinių reikia Ūd. 2. tr. smarkiai išrūkyti: Tėvas vienu pradėjimu išdūmė tris pypkes rš. 3. tr. išdūmyti: Visą dūmą jau išdūmiau prie vapsų Sr. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
išnardyti — 2 išnardyti tr. 1. išardyti, išsukioti (ką sunertą): Kas išnardė radiją? Žmt. Buvo obelikė – i šakas išnardė, beskabydami obūlius [vaikai] Krš. | refl.: Klotiniai zvanai iš dvijų sudėti – išsinardo veikiai Šts. 2. išsukinėti iš sąnario: Už tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language
leistinys — leistinỹs, ė̃ adj. (3a) 1. žr. leistinis 1: Leistinė̃ kankolynė – kankoliai yra suleisti į verdantį vandenį Šts. 2. lydytas: Valgiams gaminti tinka ne tik sviestas, bet ir taukai, kad tik ne leistiniaĩ Plt. Sviesto vietoj pirkdavau leistinius… … Dictionary of the Lithuanian Language
lingartas — ×liñgartas (< ringartas) sm. (1) 1. virvė ar diržas, kurio vienas galas rišamas arkliui ant kaklo, kitas – už vežimo grąžulo, kaklininkas: Staiga, pakalniuo važiuojant, nutrūko liñgartas, ir arkliai patrako Slnt. Furmonas supliekęs arklius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
